Kovas 2, 2010
Tokiose parodose verta apsilankyti vien dėl to, kad praplėsti akiratį, pamatyti kuo kvėpuoja visas pasaulis. Kad išskirti kažkokią vieną rankdarbių rūšį, kuriai būtų parodoje skirtas didesnis dėmesys – nelabai įmanoma.. Nemažai įvairių firmų atstovavo srap booking’ą, karoliukų vėrimą, kažkiek buvo ir su dekupažu susijusių, bet minimaliai, tai tik tik viena iš daugelio “creative” sričių, į kurią įeina ir tapyba ant tekstilės, porcialiano, stiklo, auksinimas ir kt…
Lietuvoje tikriausiai šiuo metu net nereiktu abejoti, kad pats madingiausias moterų užsiėmimas – dekupažas, kuris vyrams asocijuojasi su labai įmantriu ir keistu žodžiu
Belieka tik pasvarstyti kiek ta banga tęsis, ar čia ilagalaikis užsiėmimas, ar čia tik laikina mada. Nors jei neklįstu, tai karoliukų vėrimo mada į Lietuvą atėjo bent prieš 3-5 metus, o susidomėjimas šiuo hobiu neatslūgsta. Internete begalė karoliukų parduotuvių, Kauno Urmo bazėje, senamiestyje bent keletas parduotuvių, didžiuosiuose prekybos centruose taip pat įsikūrę karolių vėrimo salonai. Tad iš šios pusės pažiūrėjus dekupažui dar augti ir augti, dar atkreipiant dėmesį į tai, kad technikų yra begalė, literatūros ir informacijos čia tema taip pat netrūksta, knygos kepamos viena po kitos, dekupažo prekių pilna net maisto prekio parduotuvėse
kas jau net juoka kelia, to neteko matyti nei vienoje išsivysčiusioje šalyje, na bet mes juk dar retkarčiais ir pasivadiname bananų kraštu. Įvairūs komersantai kepa parduotuvėles viena po kitos, be jokios meninės gyslelės, kurios taip reikia dirbant šioje srityje. taip norisi, kad dekupažo parduotuvės būtų jaukios, kvepėtų medžiu, kažkodėl jas įsivaizduoju kaip gurmaniško maisto krautuvėlės, kur begalo jauku, ir tvyro medienos kvapas. Kaune visa tai – taip kvepia komercija, kad toks vaizdas tuoj persipildys meniškos sielos žmonių širdelės, ir sugrįšime prie natūralesnių hobių: piešimo, tapybos, ar bent jau tobulesnio dekupažo, su aptapymais, šešėliavimu… O ne tik popieriuko priklijavimo, kaip kad moko beveik visuose Kauno dekužo kursuose. Kartais pasiklaususi klienčių kokiuose kursuose jos lankėsi, net sunku suvokti, kaip galima išdrįsti mokinti suaugusius žmones, ir už tai imti pinigus, mokinti kaip pirmokėlius, priklijuoti popieriuką, man atrodo kad tai yra tikra komercija – jau meniškumo čia nė su žiburiu nebeįžvelgsi. O geriausia tai ką teko matyti, tai nemokami dekupažo kursai, arba kursai už simbolinę kainą – įbrukamas teptukas į rankas, duodama pora kartu patepti ant dėžutės, ir po to akylai brukamos priemonės, kad jas žmogus pirktu.. Lietuviai jau šioje srityje darosi kaip kokie arabų verslininkai, taip norėtūsi, kad bent jau tokios sritys kaip rankdarbiai – liktų ne tokios komerciškos… Ar bent jau proto ribose…
Čia piktokas straipsnis – bet šiandien ko tais tokia nuotaika užplūdo.
Linkiu visiems daug meniškų minčių ir įkvėpimo kuriant. Nepasiduokite komercijai
Mada tik laikina pramoga, nepakeis ji nei pasaulio, nei geresnis nuo jos patapsi. Kurkite tai kas jums gražu ir aplinkiniai tai įvertins